- marmėjimas
- marmė́jimas sm. (1) → marmėti. 1. urzgimas, burbimas: Balsas jų metalinis, panašus į mašinos marmėjimą rš. Marmė́jimas toks majednas Plt. 2. I vandens šniokštimas. 3. Škn kalbėjimas, plepėjimas: To marmė́jimo nesupratau Krš. \ marmėjimas; sumarmėjimas
Dictionary of the Lithuanian Language.